Franšizės žinynas (kaip kurti ar įsigyti franšizę)

2009 05 13 @ 15:37  ›  Kategorijos: Pradedantiems verslą

Turinys

1. Franšizės verslo modelis
1.1. Franšizės samprata
1.2. Franšizės sistemos veikimas
2. Teisinis franšizės regla menta vimas
2.1. Franšizės sutartis
2.2. Franšizės sutarties šalys
2.3. Sutarties forma ir jos registravimas
2.4. Franšizės reglamentavimas ir konkurencijos teisė
3. Franšizės parda vimas (da vimas)
3.1. Plėtros franšizės būdu galimybių įvertinimas – franšizės „už“ ir „prieš“
3.2. Franšizės sistemos kūrimas
3.3. Pirkėjų įvertinimas
3.4. Franšizės sutarties sudarymas
4. Franšizės pirkimas (gavimas)
4.1. Savo galimybių (tinkamumo) įvertinimas
4.2. Franšizės pasirinkimas
4.3. Franšizės „rinkinio“ analizė ir pirkimo įforminimas
5. Franšizės tinkl o vald ymas
5.1. Kokybės ir aptarnavimo vadyba
5.2. Darbas su tiekėjais
5.3. Rinkodara ir komunikacija

1. Franšizės verslo modelis

Šiuolaikinis franšizavimas yra labai lankstus ir nuolat besivystantis verslo formatas. Franšizavimas apima ir tik jam būdingus, ir iš kitų verslo formų paskolintus elementus. Komercinė koncesija, filialų tinklai, platinimo tinklai, licencijavimas, patentai, kooperacija – tai tik dalis verslo formų, kurių dedamųjų galima surasti franšizavimo procese.
Norėdami išvengti painiavos pažymėsime, kad franšizavimu vadiname verslo modelį apskritai. O franšizė yra konkreti verslo koncepcija, nuosavybės teise priklausanti konkrečiam ūkio subjektui.

Nei verslo literatūroje, nei verslo praktikoje nėra vieno patvirtinto franšizės apibrėžimo. Žinoma, kiekvienos šalies teisės aktai teisinio reguliavimo poreikiams nustato teisinį franšizės apibrėžimą.

1.1. Franšizės samprata

Pirmiausia franšizė yra sutartis. Ši sutartis sudaroma tarp dviejų savarankiškų šalių. Pagal šią sutartį abi šalys įgauna teises ir prisiima įsipareigojimus. Viena šalis (franšizės gavėjas) pagal sutartį gauna teisę užsiimti verslu, t. y. teikti prekes arba paslaugas naudodama kitai šaliai (franšizės davėjui) priklausančius prekės ženklus arba vardus. Taip pat franšizės gavėjas gauna teisę naudoti darbo metodus, sukurtus franšizės davėjo. Franšizės gavėjas už šias esmines teises įsipareigoja mokėti. Ta pati sutartis įpareigoja franšizės davėją suteikti visas sutartas teises franšizės gavėjui ir padėti vykdyti su verslu susietas veiklas. Pateiksime keletą tarptautinėje praktikoje labiausiai paplitusių ir vartojamų franšizės ir jos šalių definicijų iš autoritetingų šaltinių.

Jungtinės Karalystės franšizės verslininkus vienijanti Britų franšizės asociacija (British Franchise Association) atsižvelgė į tai, kad franšizės vaidmuo rinkoje kiekvienais metais auga ir tai teigiamai veikia šalies ekonomiką. Ir ši organizacija nutarė suformuluoti savąjį franšizės definicijos variantą. Britų franšizės asociacija nurodė, kad franšizė pirmiausia turi būti suprantama kaip specifinė sutartinė licencija, kurią vienas asmuo (franšizės davėjas) suteikia kitam asmeniui (franšizės gavėjui) ir kuri:

1) suteikia teisę arba numato pareigą franšizės gavėjui visą franšizės sutarties galiojimo laiką tvarkyti jam patikėtą franšizuojamo verslo dalį, naudojantis tiksliai apibrėžtu vardu, susijusiu su franšizės davėju arba tiesiogiai jam priklausančiu;
2) duoda franšizės davėjui teisę kontroliuoti franšizės gavėją visą franšizės sutarties galiojimo laiką naudojantis tokiais metodais, kurie leidžia franšizės gavėjui sėkmingai vadovauti franšizuojamam verslui, esančiam franšizės objektu. Šie metodai gali būti susiję su:

  • franšizės gavėjo ar jo paskirto ir franšizės davėjo patvirtinto vadovo apmokymais verslo valdymo ir administravimo klausimais. Apmokymus veda pats franšizės davėjas arba jo paskirti asmenys;
  • pradiniu kiekiu apskaitos formų, pagal kurias franšizės gavėjas atsiskaito franšizės davėjui už sudarytas sutartis su trečiaisiais asmenimis;
  • kompiuterinėmis programomis, kurios franšizės davėjo reikalavimu turi būti naudojamos franšizuojamame versle;
  • franšizės gavėjui periodiškai teikiama pagalba reklamos ir rinkodaros srityje sutartimi apibrėžtoje teritorijoje;
  • franšizės gavėjui teikiamomis konsultacijomis apie franšizės davėjo sukurtus ar patobulintus verslo metodus, taip pat apie naujausią techniką ir jos panaudojimo galimybes franšizuojamame versle;
  • franšizės gavėjo aprūpinimu reikalingomis prekėmis, žaliavomis ir kitais naudojamos produkcijos komponentais;
  • franšizės gavėjo personalo apmokymu, jo kvalifikacijos kėlimu ar perkvalifikavimu;

3) numato pareigą franšizės gavėjui visą franšizės sutarties galiojimo laiką periodiškai mokėti franšizės davėjui tam tikras pinigų sumas kaip atlyginimą už suteiktą teisę naudotis franšizės davėjo vardu (firmos vardu ir/ar prekės ženklu) ir prekių ar paslaugų teikimą;
4) negali būti sudaryta tarp motininės įmonės ir jos dukterinių įmonių, sutartyse tarp tų pačių dukterinių įmonių arba sutartyse tarp įmonės ir asmens, vadovaujančio tai įmonei.

Iki 2000 m. galiojusiame Europos Komisijos 1988 m. lapkričio 30 d. reglamente Nr. 4087/88 Dėl Romos sutarties 85(3) straipsnio taikymo franšizės susitarimų grupėms franšizė buvo apibrėžiama taip:
„Franšizė reiškia pramoninės ir intelektinės nuosavybės teisių paketą, susijusį su prekių ženklais, firmos vardais, iškabomis, naudingais modeliais, pramoniniais dizainais, autorinėmis teisėmis, know-how ar patentais, naudojamais parduodant prekes ar teikiant paslaugas galutiniams vartotojams.“
Franšizavimo verslo modelius nagrinėjantys ir analizuojantys specialistai pateikia ir daugiau franšizės apibrėžimų. Tokių definicijų apibendrinimas leidžia daryti išvadą, kad franšizavimą apibūdina tokie penki pagrindiniai požymiai:

  1. franšizuojamo verslo sistema;
  2. franšizuojamo verslo skiriamųjų ženklų sistema;
  3. teisės naudotis franšizuojamo verslo sistema ir franšizuojamo verslo skiriamųjų ženklų sistema suteikimas;
  4. franšizės gavėjo mokestis franšizės davėjui tam tikra tiesioginio ar netiesioginio atlyginimo forma;
  5. franšizės gavėjo investicijos į franšizuojamą verslą bei šio verslo priklausymas jam nuosavybės teise.

Taip pat išskiriami tokie papildomi franšizės požymiai:

  1. franšizės teisiniai santykiai atsiranda sutarties pagrindu, joje turi būti numatytos visos sąlygos, dėl kurių susitarė franšizės davėjas ir franšizės gavėjas;
  2. franšizės davėjas turi pirmas sukurti savo verslo sistemą, turinčią prekių kilmės ženklą, kuris gali būti prekės ženklas ir/ar firmos vardas;
  3. franšizės davėjas turi imtis iniciatyvos ir taip padėti franšizės gavėjui pasiruošti prieš jam pradedant verslą, išaiškinti visus su kuriama verslo sistema susijusius klausimus, kad franšizės gavėjas būtų visiškai pasirengęs efektyviai ir konstruktyviai tvarkyti su franšizuojamu verslu susijusius reikalus;
  4. pradėjus verslą atsiradę franšizės davėjo ir franšizės gavėjo santykiai ir toliau turi išlikti. Šių santykių pagrindu lieka franšizės davėjo pareiga teikti pagalbą franšizės gavėjui visais su franšizuojamo verslo valdymu susijusiais klausimais;
  5. esant franšizės davėjo kontrolei franšizės gavėjo atžvilgiu, pastarajam suteikiama teisė valdyti dalį franšizės davėjo sukurtos ir jam nuosavybės teise priklausančios verslo sistemos, turinčios savo vardą (prekės ženklą, firmos vardą), taip pat teisė gauti pelną dėl franšizės davėjo sukurtos verslo sistemos geros reputacijos ir įvaizdžio;
  6. franšizės gavėjui, norinčiam sukurti franšizės teisinius santykius, reikia pačiam investuoti savąjį kapitalą arba pakankamą jo dalį, kad būtų pasiekti franšizavimo tikslai;
  7. franšizės gavėjas turi būti jam priklausančio turto ir verslo savininkas;
  8. franšizės gavėjas už jam suteiktas teises bei paslaugas, kuriomis yra aprūpinamas, turi mokėti franšizės davėjui nustatyto dydžio franšizės mokestį.

Franšizės rūšys

Egzistuoja du pagrindiniai franšizės modeliai:

  1. prekių platinimo franšizė,
  2. verslo formato franšizė.

Esant prekių platinimo franšizei, franšizės gavėjas tiesiog parduoda davėjo prekes ir turi teisę naudotis franšizės davėjo prekiniais ženklais. Franšizės davėjas kartais iškelia tam tikrus reikalavimus (pvz., prekybiniams plotams), bet nepateikia visos verslo valdymo sistemos.

Šis modelis JAV sudaro didžiulę dalį visų mažmeninėje prekyboje parduotų prekių. Dažniausiai prekių platinimo franšizės pagrindu veikia firminių drabužių parduotuvės ir automobilių prekybos salonai.

Galima šią franšizės rūšį prilyginti tiekėjo ir platintojo komerciniams santykiams.
Antra franšizės rūšis – verslo formato franšizė – yra populiaresnė ir apima daugiau verslo sferų. Esant verslo formato franšizei, franšizės gavėjas ne tik gamina ir/ar parduoda prekes, teikia paslaugas ir gauna teisę naudotis franšizės davėjo prekiniais ženklais. Svarbiausia yra tai, kad franšizės gavėjas gauna detaliai aprašytas verslo valdymo metodikas. Metodikos paaiškina, kaip valdyti visą verslą ir kiekvieną jo sudedamąją dalį atskirai.

Parduodamas verslo formato franšizę, franšizės davėjas tiražuoja savo verslą, kurio sėkmė dažniausiai jau buvo patikrinta praktiškai. Taip franšizės gavėjas iš karto gauna jau „gerai iškeptą“ verslą. Jam netenka susidurti su problemomis, kurios dažniausiai lydi įmones kelerius pirmus verslo gyvavimo metus.

Detaliau apie franšizės privalumus pakalbėsime skyriuje „Franšizės sistemos veikimas“.

Pagrindiniai terminai

Kaip jau buvo minėta anksčiau, franšizavimas Lietuvoje žengia tik pirmus žingsnius. Todėl nėra ir visuotinai vartojamos terminologijos. Skirtingi žmonės vartoja skirtingus terminus kalbėdami apie tas pačias sąvokas. Norėdami išvengti painiavos, siūlome vartoti tokius pagrindinius terminus:

Franšizė – pramoninės ir intelektinės nuosavybės teisių paketas, susijęs su prekių ženklais, firmos vardais, iškabomis, naudingais modeliais, pramoniniais dizainais, autorinėmis teisėmis, verslo paslaptimis (know-how) ar patentais, naudojamais franšizės sutarties pagrindu parduodant prekes ar teikiant paslaugas galutiniams vartotojams.

Franšizės sutartis – tokia sutartis, kuria viena šalis (franšizės davėjas) įsipareigoja perduoti už atlyginimą kitai šaliai (franšizės gavėjui) tam tikram terminui arba neterminuotai teisę naudotis verslo tikslais franšizės teisių, priklausančių franšizės davėjui, visuma (pvz., teisę į firmos vardą, teisę į prekių ar paslaugų ženklą, teisę į verslo paslaptis (know-how) ar patentus ir kt.), o franšizės gavėjas įsipareigoja už tai mokėti franšizės sutartyje nustatytą atlyginimą.

Franšizės davėjas (angl. franchisor) – įmonė arba verslininko statusą turintis fizinis asmuo, kuriam priklauso franšizuojamo verslo sistema ir kuris pagal franšizės sutartį suteikia franšizės gavėjui atitinkamas franšizės teises.

Franšizės gavėjas (angl. franchisee) – įmonė arba verslininko statusą turintis fizinis asmuo, kuris pagal franšizės sutartį gauna iš franšizės davėjo atitinkamas franšizės teises valdyti franšizuojamą vienetą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXXVII skyriuje vartojamos sąvokos „franšizės teisių turėtojas“ ir „franšizės naudotojas“. Šios sąvokos yra teisinės ir atitinka „franšizės davėjo“ ir „franšizės gavėjo“ sąvokas.

Parsisiųsti pilną žinyno versiją PDF formatu…

Lietuvos franšizės centras

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija


Komentarai

Komentarų nėra.

Palikti komentarą