Projekto ''Socialinė partnerystė per neformalų bendravimą, kultūrą ir sportą'' renginio _ ''Apskritojo stalo'' Klaipėdos apskrityje PROTOKOLAS
2008-04-11 Nr. 2
Klaipėda – Vilnius
„Apskritojo stalo“ moderatorius – Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Dalyviai:
- Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius;
- Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kanceliarija: Vytautas Juškus (Ministro Pirmininko patarėjas), Marytė Rozalienė (Viešojo administravimo ir savivaldybių skyriaus vedėja), Saulius Gaigalas (Europos sąjungos paramos administravimo stebėsenos skyriaus patarėjas);
- Žemės ūkio ministerija: Virginija Žostautienė (viceministrė);
- Ūkio ministerija: Gediminas Rainys (ministerijos sekretorius);
- Susisiekimo ministerija: Vidmantas Kairys (Civilinės aviacijos departamento direktorius);
- Užsienio reikalų ministerija: Darius Šimaitis (Bendrųjų ekonominių reikalų skyriaus antrasis sekretorius);
- Kultūros ministerija: Egidija Nomicienė (ministro patarėja);
- Finansų ministerija: Aušra Nausėdienė (Europos Sąjungos sanglaudos politikos ir struktūrinės paramos koordinavimo departamento Stebėsenos ir informavimo skyriaus vedėja), Audronė Misiūnaitė (Mokesčių departamento Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus vedėja);
- Švietimo ir mokslo ministerija: Algimantas Šimaitis (Vaikų ir jaunimo socializacijos skyriaus vedėjas);
- Teisingumo ministerija: Algirdas Cicėnas (Teisėkūros ir viešosios teisės departamento direktoriaus pavaduotojas);
- Vidaus reikalų ministerija: Arūnas Grumadas (Regioninės plėtros departamento Struktūrinių fondų valdymo skyriaus vedėjas);
- Valstybės tarnybos departamentas prie VRM: Osvaldas Šarmavičius (direktorius);
- Lietuvos pramonininkų konfederacija: Rimantas Varkulevičius ( viceprezidentas), Edmundas Jankevičius (Verslo socialinės politikos ir teisės departamento direktorius), Mindaugas Puidokas (Informacijos ir ryšių su visuomene departamento direktorius);
- Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija: Aleksandras Posochovas (Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas), Arūnas Beniušis ( Lietuvos jūrininkų profesinės sąjungos pirmininkas);
- Lietuvos savivaldybių asociacija: Rimantas Čapas (direktoriaus pavaduotojas);
- Lietuvos darbo federacija: Liucija Gadeikytė (Klaipėdos apskrities skyriaus pirmininkė), Laimutė Žilinskienė (Klaipėdos apskrities skyriaus narė);
- Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“: Aldona Jašinskienė (pirmininkė), Petras Grėbliauskas (Vežėjų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas), Laimutė Mikalkėnienė (UAB „Palangos vandenys“ profesinės sąjungos pirmininkė);
- Lietuvos žurnalistų sąjunga: Dainius Radzevičius (pirmininkas), Aurelija Arlauskienė (Vilniaus skyriaus pirmininkė), Denisas Tarasenka, Stanislovas Pleskus, Gerda Gudjurgienė;
- Lietuvos verslo darbdavių konfederacija: Danas Arlauskas (generalinis direktorius), Viktoras Budraitis, Aloyzas Ūbis, Rimantas Kveselaitis, Vidas Preikšaitis (prezidiumo nariai), Eugenijus Bulovas, Vaidotas Levickis (Projektų departamento direktorius), Aras Petrauskas (projekto koordinatorius), Ana Cicėnienė (Administravimo ir personalo direktorė), Jolanta Štreimikienė (projektų vadovė).
Ir kiti. Iš viso – 119 dalyvių (sąrašas pridedamas).
Renginio moderatorius Dainius Radzevičius pasveikino projekto „Socialinė partnerystė per neformalų bendravimą, kultūrą ir sportą“ dalyvius, susirinkusius į „apskritojo stalo“ diskusiją Klaipėdos universiteto auditorijoje „Studlende“. Anot D. Radzevičiaus, šis susitikimas nėra mokslinė ar praktinė konferencija, o vienas iš maloniausių formatų, kai valdžios atstovai, darbdaviai ir profsąjungos susitinka prie apskritojo stalo draugiškai aptarti svarbiausias problemas. Pasak moderatoriaus, šis susitikimas labiausiai skirtas Klaipėdos regiono problemoms, tačiau bus kalbama ne tik apie šį regioną. Moderatorius apgailestavo, kad pasikeitę projekto globėjo, Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo planai nesuteikė galimybės jam apsilankyti šiame renginyje ir pristatė Premjero atstovą – patarėją Vytautą Juškų, kuris Premjero vardu pasveikino visus ir palinkėjo gero darbo.
Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius pasveikino „apskritojo stalo“ diskusiją, kurioje bus svarstomi svarbūs ir aktualūs klausimai, pristatė Klaipėdos apskritį, jos patirtį, privalumus, pranašumus ir problemas.
Pasak apskrities viršininko, įvertinus Klaipėdos regiono strateginę būklę, bei atskirų sektorių plėtros galimybes ir tendencijas, regiono plėtros plane Klaipėdos regionas 2013 metais matomas kaip pagrindinis Lietuvos jūrų ir sausumos tiltas ekonominiams ir kultūriniams mainams rytų-vakarų ir šiaurės- pietų kryptimis. Klaipėdos regiono plano prioritetai – žinių visuomenės plėtra, gyvenimo kokybės gerinimas, konkurencingumo, verslo, pramonės ir žemės ūkio plėtra, jūrų, vidaus vandenų, sausumos ir oro transporto sistemos darni plėtra, rekreacijos ir turizmo, kultūros sistemos plėtra bei paslaugų kokybės gerinimas.
„Dirbdami kartu su savivaldybėmis, verslo atstovais, profsąjungomis siekiame įgyvendinti minėtus tikslus skaidriai ir viešai per E demokratijos veiklas. Šiandien ekonomikos plėtra vis labiau siejama su žiniomis. Ateityje Klaipėdos regiono konkurencingumą vis labiau vertins produkcijos kokybė, inovatyvumas, darbo našumas, žmogiškieji ištekliai. Išsilavinimas bei žinios bus vienas iš pagrindinių Klaipėdos regiono verslo įmonių konkurencinių pranašumų, – sakė V. Rinkevičius.
„Mokslo ir technologijų pažanga, inovacijų plėtra yra svarbus žingsnis Klaipėdos regionui tampant sėkmingai konkuruojančiu švietimo, mokslo, technologinės plėtros ir inovacijų centru. Skatintume verslo atstovus bendradarbiauti su savivaldybėmis, kartu kurti mokslinį potencialą, kuris perkeltas į verslą įtakotų regiono ekonomiką ir gerbuvį, – susirinkusiems sakė apskrities viršininkas.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija tikisi sėkmingai dalyvauti regiono plėtros tarybos darbe tinkamai įsisavinant regiono dimensijos projektams skirtas lėšas. Tikimasi, kad bendradarbiavimas per šią tarybą paskatins tolygų regiono vystymąsi, sumažins atskirtį tarp savivaldybių. Todėl ypač sveikintina iniciatyva susitikti prie apskritojo stalo ir aptarti svarbaus Lietuvai regiono problemas.
Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius, pasveikino „apskritojo stalo“ dalyvius, susirinkusius Klaipėdoje, mieste, turinčiame didelę patirti socialinio dialogo srityje. Meras sakė, kad praėjusiais metais pasirašyta partnerystės sutartis, pagal kurią šiandien ir vyksta šis renginys Klaipėdoje. Nuo 2002 metų Klaipėdoje veikianti Trišalė profesinių sąjungų, darbdavių ir miesto savivaldybės taryba yra viena seniausių Lietuvoje ir aktyviausiai veikianti. Per ilgametį formalizuotą bendradarbiavimą pasiekta daug gero šio ekonomiškai aktyvaus miesto ir jo dirbančiųjų labui. Per penkerius praėjusius metus įvykusios diskusijos neįgaliųjų įdarbinimo, profesinių ligų, nelegalaus darbo, ar miesto ir uosto plėtros ir kitais klausimais suteikė mums galimybę įvertinti esamą padėtį, rasti optimalius sprendimus, kurie toliau buvo deleguoti mūsų šalies įstatymų leidėjams. Man ypač džiugu, kad šis forumas turi neformalaus susitikimo charakterį, nors jame dalyvauja ir aukšto rango šalies, miesto pareigūnai, žymūs verslo ir pramonės atstovai bei darbo žmogų ginančios organizacijos. Toks renginio formatas suteiks daugiau laisvės pasisakymuose, padės nustatyti tolimesnių veiksmų kryptis.
R. Taraškevičius prisipažino, kad „šiam susitikimui parinkti pasisakymų temas nebuvo lengva, nes mūsų mieste turime gerą tradiciją problemas spręsti iš karto ir nedelsiant, pakviečiant visas suinteresuotas puses. Visgi kartu su renginio organizatoriais įvardijome keletą pagrindinių temų blokų, kurios sudomintų platesnį klausytojų ratą. Tai parama smulkiam ir vidutiniam verslui, atskirų socialinių grupių ir verslumo skatinimas, verslo aplinkos gerinimas Klaipėdos regione ir mieste. Kitas temų ratas – erdvinis planavimas ir infrastruktūros vystymas, finansinių srautų pasiskirstymo tarp savivaldybių problemos, mokesčiai ir savivaldybių socialiniai įsipareigojimai, ekonominė ir socialinė savivaldybių atskirtis. Šios darnią plėtrą stabdančios problemos šiuo metu mums yra ypatingai svarbios. Trečias klausimų ratas – mūsų trišalio bendradarbiavimo perspektyvos. Čia mes siekiame sulaukti naujų įžvalgų mūsų jau veikiančios trišalio bendradarbiavimo sutarties atžvilgiu“, – sakė Klaipėdos meras.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas prieš papasakodamas, kaip atsirado projektas „Socialinė partnerystė per neformalų bendravimą, kultūrą ir sportą“, pristatė renginyje dalyvaujantį Ūkio ministerijos sekretorių Gediminą Rainį, kuris šioje ministerijoje atsako už smulkaus verslo plėtrą.
D. Arlauskas prisiminė pokalbį su Gediminu Rainiu, kai kartą pastarojo paklausė: – Kodėl jūs ministerijoje, gaudami iš mūsų tiek daug pasiūlymų, tiek mažai jų įgyvendinate? Sekretorius atsakė humoro forma, kad, esą, šiais laikais pasiūlymų pasiūla yra didesnė nei paklausa.
Anot D. Arlausko, šį sekretoriaus atsakymą galima priimti dvejopai: ir teigiamai, ir neigiamai. Pirmuoju atveju, tai reiškia, kad jau reikiamas skaičius pasiūlymų surinktas, planas įvykdytas ir daugiau tų pasiūlymų nebereikia. Teigiamas vertinimas būtų toks, kad
visuomenė aktyvėja, teikia vis daugiau pasiūlymų ir tai yra gerai. Kaip visuomet, tiesa yra kažkur per vidurį. Esmė yra ta, kad anksčiau viskas buvo paprasčiau – visi reiškiniai buvo labiau suprantami, o dabar verslas vis labiau stiprėja, jis vis labiau konsoliduojasi, įmonės vis didėja, o visuomenė, kaip nebūtų keista, vis labiau segmentuojasi ir vis labiau išryškėja atskirų visuomenės grupių ir interesų grupių poreikiai. Ir ne keista, kad tokių pasiūlymų vis daugėja. Valdžia vis dažniau susiduria tiek su smulkaus, tiek su labai smulkaus verslo, tiek su profsąjungų ginamų dirbančiųjų interesų grupių pasiūlymais ir labai sunku juos priimti. Interesų grupės anksčiau tas problemas bandydavo spręsti įvairiais kovos metodais, emociniais būdais, bet nieko geresnio neišrado, kaip kartu susėsti prie bendro apvalaus stalo ir taikiai atrinkti visus pačius geriausius pasiūlymus, kurie atitiktų visų visuomenės grupių interesams.
Pranešimus skaitė:
Aras Mileška, Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos viceprezidentas „Jaunimo verslumas – Lietuvos ekonomikos tęstinumo problematika“;
Pranešėjas yra ne tik Klaipėdos apskrities verslo darbdavių asociacijos viceprezidentas, bet ir bendrovės, užsiimančios personalo valdymo paslaugomis, vadovas, todėl yra gerai susipažinęs ne tik su darbdavių, darbuotojų, bet ir su verslumo problemomis. Pranešėjas atstovauja tuos, kurie Klaipėdos mieste užsiima jaunimo verslumo skatinimu.
Trumpai pristatė verslo istoriją nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Pagrindinės verslo problemos šiuo metu – migracija (migruoja ne tik darbuotojai, bet ir verslininkai). Išvažiuoja užsidirbti pinigų ir vėliau įkurti verslą Lietuvoje, bet atsitinka taip, kad tų pinigų užsidirba, parsiveža, bet verslo neįkuria. Kodėl? Nes kompetencijos įkurti verslui, trūksta žinių. Kaip pasiekti, kad atsirastų kompetentingų verslui žmonių? Trūksta socialinės arba bendrosios kompetencijos. Yra painiojamos kompetencijos. Moksleiviai, studentai turi žinių, bet nesugeba prisitaikyti aplinkoje. Reikia keisti jaunų žmonių požiūrį į verslą, į įsidarbinimo problemas. Jauni žmonės bijo ateities, nes ateina į rinką nepasirengę. Kokia išeitis? Kokių reikia savybių, kad jaunas žmogus taptų verslininku?
Reikia ugdyti jaunuose žmonėse verslumą, socialinę kompetenciją. Vienintelis būdas – verslininkams įsijungti į švietėjišką veiklą mokyklose. Šiuo metu yra mokyklose įvairiausių būrelių, tarp jų gali būti ir verslininkų.
Klausimas pranešėjui. Birgita Jankauskienė, UAB „Vijuva“ direktorė. – Įvardinkite konkrečiau, kaip siūlote skatinti verslumą?
A. Mileška. Yra nemažai televizinių programų, kuriose rodo, kad žmonės parengia verslo planą ir nori gauti tam verslui paramą. Jie mano, kad tai gera pradžia ir reikia duoti tam pinigų. Yra verslo plano turnyrai. Yra projektas „Verslauk“. Mes pradedame rašyti verslo planus. O kaip kitaip įvertinti, kad verslas bus naudingas. Bet, verslo planas nėra pats geriausias būdas įvertinti verslumui.
Klausimas pranešėjui. Viktoras Budraitis, Šiaulių banko valdytojo pavaduotojas. – Man teko dalyvauti vertinant verslo planus, tai tik keletas iš tų verslo planų tik 2-3 proc. tų planų buvo bandyti įgyvendinti. Kokios, Jūsų nuomone, pagrindinės priežastys, trukdančios jaunimui pradėti verslą Lietuvoje?
A. Mileška. Pirma, mokslo įstaigose nebeugdomi amatai. Žmonės nebežino, kokiose sferose galėtų save realizuoti. Tuo jie pradeda domėtis tik po universiteto.
Antra, jaunimas nežino, kad verslą galima įkurti nuo nulio litų. Kaip pradinę sumą jie įvardina kelias dešimtis ar šimtus tūkst. litų.
Įstatymai kurti jaunimui verslą pas mus tikrai pakankamai gerai išvystyti. Gal kai kurie iš jų pasenę ir jau reikia keisti, tai yra laiko klausimas. Yra dar tiks dalykas, kaip įstatymų nežinojimas.
Audrius Saveikis, UAB „Inovaciniai projektai“ direktorius:
Žmogaus, norinčio daryti verslą kelyje dažniausiai atsistoja administraciniai barjerai. Viena iš pagrindinių kliūčių verslui yra begalė įvairiausių administracinių apribojimų bei reikalavimų užpildyti krūvas įvairiausių popierių.
Įmonės auga ir turi tobulėti ir skirti dėmesį įmonių adaptacijai. Socialinių įgūdžių neturėjimas yra tik dalinė problema.
Danas Arlauskas: – Noriu užduoti klausimą Gediminui Rainiui. Pirmiausia, nenorėčiau sutikti su Aru Mileška, kad Lietuvoje yra gera teisinė ir verslo aplinka jaunimui pradėti verslą. Jauni žmonės, sugrįžtantys iš Airijos, sako, kad jeigu pas mus būtų tokia teisinė ir įstatyminė aplinka, kaip Airijoje, tai tikrai pradėtų savo verslą. Ar Jūsų, p. Gediminai, vadovaujamas Smulkaus ir vidutinio verslo departamentas analizuoja situaciją, kokios jaunimui yra sąlygos pradėti verslą lyginant su Europos Sąjungos šalimis ar net su visu pasauliu, kadangi statistika rodo, jog verslumo lygis pas mus yra labai žemas. Kokios priežastys – ar menkos žinios mokyklose, aukštosiose mokyklose, ar nepakankamai palanki verslo aplinka? Gerbiamo sekretoriaus aš nekaltinu, nes kartais tikrai pritrūksta politinės valios – per labai stambius projektus pamirštame mažiausią verslo atstovą.
Gediminas Rainys.
Trumpai atsakyti į šitą klausimą labai sunku. Atsakant į pirmąją dalį, kodėl mažai visuomenės teikiamų pasiūlymų įgyvendinama, galima teigti, kad kai tik prasideda derinimas tarp žinybų ir ministerijų, labai didelė dalis pasiūlymų užgęsta. Visi pasiūlymai yra labai priimtini. Man atrodo, kad Jūsų konfederacijos teikiamuose pasiūlymuose jų yra apie 50-60), o iš jų apie 30-40 yra susiję su mokesčiais, o iš šių didesnė dalis – apie jų mažinimą. Jūs suprantate, kad tai didelis tarpžinybinis klausimas ir Seimo politinio apsisprendimo klausimas. Nenoriu sakyti, kad nieko nedaroma. Šiais metais viena prioritetinių departamento veiklos sričių – jaunimo verslumo skatinimas. Ketvirti-penkti metai remiame verslo plano turnyrą. Nemažas jėgas ir lėšas norėtume skirti mokykloms. Kai kurias darbo kryptis noriu paminėti: norime išleisti ūkio ministerijos lėšomis naują ekonomikos vadovėlį vidurinėms mokykloms. Norime suorganizuoti keleriopo pobūdžio nuolat veikiančias moksleivių ekskursijas į įmones, įdiegusias naujas technologijas. Ekskursijos bus ne tik penktadieninės, bet bus ir taip vadinamas šešėlio modelis, t.y. technokratinės pakraipos jaunuoliai, norintys ilgiau pabūti įmonėje, galės jose būti visą dieną ir stebėti įmonės darbą. Kaip žinote, mokyklose yra mokinių įmonės. Mes norėtume įsteigti Litexpo parodų rūmuose tokių mokinių įmonių nuolat veikiančią gaminių parodą-pardavimą. Apie jaunimo verslumo skatinimo labai laukiama visų asocijuotų struktūrų ir verslininkų pasiūlymų ir iniciatyvų.
Gediminas Rainys informavo, kad jau baigiama įsteigti Smulkaus ir vidutinio verslo taryba, kuri turėtų įsikurti Vyriausybės kanceliarijoje su jos aptarnavimu. Dar kol kas vyksta tarpžinybiniai derinimai.
Elona Jurkevičienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėja, Raimonda Laužikienė, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) direktorė „Paramos verslui visuma Klaipėdos mieste ir inkubavimo galimybių plėtra“. (Pranešimas pridedamas).
R. Vilčinskas, Palangos oro uosto marketingo direktorius „Verslo ir viešojo sektoriaus pajėgų konsolidavimas Vakarų Lietuvos pasiekiamumui skatinti. Palangos oro uosto plėtra“.
A. Mureika, Klaipėdos miesto vyr. architektas, V. Vytienė, Klaipėdos rajono Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja „Erdvinis planavimas ir infrastruktūros vystymas. Patirtis, problemos, perspektyvos (Klaipėdos miestas ir Klaipėdos rajonas); (Pranešimas pridedamas).
Indrė Butėnienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vedėja, Irena Gailiuvienė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja „Finansinių srautų paskirstymo tarp savivaldybių problemos. Mokesčiai ir savivaldybių socialiniai įsipareigojimai (Klaipėdos miestas ir Klaipėdos rajonas)“. (Pranešimas pridedamas).
Dalia Makuškienė, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regiono ekonomikos ir socialinio vystymo skyriaus vedėja „Klaipėdos apskrities ir savivaldybių bendradarbiavimas, ES paramos įsisavinimo perspektyvos 2007-2013 metais“. (Pranešimas pridedamas).
Stasys Vainoras, Skuodo rajono meras „Ekonominė ir socialinė atskirtis. Skuodo atvejis“. (Pranešimas pridedamas).
Raimondas Tamošauskas, Klaipėdos trišalės tarybos pirmininkas „Trišalio profsąjungų, verslo ir valdžios institucijų bendradarbiavimo patirtis Klaipėdos mieste“.
Rimantas Kveselaitis, Lietuvos sporto federacijų prezidentas, LVDK prezidiumo narys. Šiandien matosi, kad Klaipėdos miestas labai mažai lėšų skiria sportui ir sveikatingumui.
Sporto ir sveikatingumo infrastruktūros srityje Klaipėda labai atsilieka nuo Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus.
Šiandien per sportą sprendžiame daug problemų – jaunimo užimtumo, sveikatingumo, ligų prevencijos klausimus. Šiandien Lietuvoje yra tokia situacija, kad pagal baseinų skaičių nuo ES atsiliekame 20 kartų tūkstančiui gyventojų, o apskritai Lietuvoje nesportuojančių yra 51, kai tuo tarpu Skandinavijos šalyse – 10 proc.
Klaipėdos regionui siūlome kuo greičiau imtis spręsti sveikatingumo problemas – statyti sporto sales, baseinus. Tas būdas, kuriuo jūs nusprendėte imtis spęsti šiuos klausimus, nėra labai tinkamas. Šią vasarą paskelbėte aukcioną sporto centro statybai žemės sklypą įvertinote 6 milijonais litų. Visi šie objektai yra be galo nuostolingi, be miesto palaikymo, be miesto dotavimo socialinę ir sporto infrastruktūros jūs neišvystysite. Mes siūlytume kartu su detaliaisiais planais žemę teikti koncesijos būdų, nemokamai, atleisti nuo nekilnojamojo turto, žemės mokesčio bei už nemažą sumą nupirkti sporto ir sveikatingumo paslaugų, nes verslas į šią sritį neinvestuos, vienas neišlaikys be savivaldybės pagalbos. Siūlome miestui atkreipti dėmesį į šią sritį, sudaryti paslankesnes sąlygas verslui.
Audra Daujotienė, mero patarėja, miesto tarybos narė. Baseinų tikrai trūksta, bet jų statybai ruošiame kelis variantus. Tačiau kai ką padarėme: Žalgirio stadione uždengta žolė, kainavusi ketvirtį milijono, pastatyta Neptūno sporto salė, manieže – bene milijoną kainavusi danga, puikiai suremontuoti Žalgirio sporto rūmai, o baseinui skirtas sklypas konkurso būdu atiteks koncesininkui, kuris pastatys Klaipėdai baseiną. Tokiu pat būdu manoma statyti ir lauko teniso kortus.
Raimondas Tamošauskas, Klaipėdos miesto Trišalės tarybos pirmininkas. Savivaldybė daug šneka apie verslo rėmimą, apie prioritetines kryptis. Kodėl, kai kalbama apie verslo rėmimą, savivaldybė nekreipia dėmesio į tai, kokia yra to verslo kokybė. Man, kaip socialiniam partneriui, įdomu, ar diskutuojama apie naujai kuriamų darbo vietų kokybę – kokie ten bus priimami žmonės, koks bus jų išsilavinimas, kvalifikacija, koks bus jų atlyginimas ir pan. Pasiūlymas: vienas iš kriterijų, atrenkant verslo projektus, turi būti darbo vietų kokybė.
Danas Arlauskas (LVDK). Noriu iškelti probleminį klausimą, kuris tampriai susijęs su šios dienos projekto esme. Aras Mileška savo pranešime labai gerai parodė, kad reikia nuo žinių turime pereiti prie kompetencijos. Tai ateities kelias. Visi iki šios išklausyti pranešimai yra įdomūs ir vertingi, bet, turime sutikti, kad po savaitės kitos jie pasimirš ir šio didelio prasmingo forumo vertė dėl to gali sumenkti. Tačiau kompetencija visada išlieka.
Neseniai įvykusiame šio projekto dešimties socialinių partnerių vadovų susitikime su Vyriausybės Kancleriu buvo diskutuojama, kad metų pabaigoje, kai pasibaigs ir šis socialinės partnerystės projektas, turėtume pateikti tam tikrus pasiūlymus Vyriausybei ir valstybės institucijoms, nes būtent tarp institucijų stringa labai daug vertingų pasiūlymų. Reikia surasti mechanizmą, kokiu būdu mes, socialiniai partneriai, galėtume padėti išspręsti vieno ar kito regiono, vienos ar kitos savivaldybės problemas.
Rimantas Čapas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas – patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais, pasiūlė, kad rengiamuose apibendrinančiuose dokumentuose būtų įrašytas siūlymas: nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies, kurios nuostatos riboja savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų (palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis – be specialiųjų tikslinių dotacijų) didėjimą iki 20 procentų, pripažinimo netekusia galios. (Pasiūlymas pridedamas).
Diskusijos iš Klaipėdos universiteto Studlendo auditorijos persikėlė į Klaipėdos Jūrų muziejų, kuriame be kita ko buvo susitikimas su Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prezidentu Šarūnu Kliokiu, kuris papasakojo diskusijų dalyviams apie šalie krepšinio problemas ir perspektyvas.
Protokolinę „apskritojo stalo“ ataskaitą surašė Jolanta Štreimikienė pagal projekto metraštininkės Aurelijos Arlauskienės darytus diktofono įrašus (pridedami).
„Apskritojo stalo“ diskusijų metu darytos nuotraukos pridedamos.
DĖL SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS PROJEKTO RENGINIŲ KLAIPĖDOJE
Siūlau po tęsiamo projekto „Socialinė partnerystė per neformalų bendravimą, kultūrą ir sportą“ renginių „Apskritojo stalo“ diskusijų š. m. balandžio 11 d. Klaipėdos mieste įrašyti rengiamuose apibendrinančiuose dokumentuose tokį siūlymą: „Nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir prašyti nuo 2009 m. sausio 1 d. pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, kurios nuostatos riboja savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų (palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis – be specialių tikslinių dotacijų) didėjimą iki 20 procentų.
Minėtosios įstatymo nuostatos riboja ir savivaldybių finansinį savarankiškumą, ir neskatina savivaldybių siekti kuo didesnio jų biudžetų pajamų augimo, ir mažina lėšas, kurias savivaldybės galėtų papildomai panaudoti savarankiškoms ir ribotai savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti, investicijoms finansuoti bei didėjančiam ES paramos lėšomis įgyvendinamų projektų bendro finansavimo poreikiui patenkinti.
Panašaus pobūdžio pajamų augimo apribojimai netaikomi nei valstybės biudžetui, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetams.“
Pagarbiai
LSA direktoriaus pavaduotojas – patarėjas
savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas
2008-04-14
Komentarai
Komentarų nėra.