Nuo 'globalaus kaimo' link įmonių socialinės atsakomybės
Davidas Crowtheris, Didžioji Britanija
Dar 1967-aisiais Marshallas McLuhanas pirmasis pastebėjo, kad gyvename viename „globaliame kaime”, kuriame visus į vieną bendriją susieja technologijos. Nuo tų laikų technologijos patobulėjo, ir šiuo metu visiems prieinamas internetas įrodo, jog iš tiesų gyvename viename „globaliame kaime”, kuriame bet kuris mūsų gali bendrauti su bet kuo, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar laiko juostos. Internetas ženkliai pakeitė pasaulį ir žmonių bendravimą.
M. McLuhanas išpranašavo reikšmingus įvykius, į kuriuos kaip tik šiuo metu derėtų atkreipti dėmesį. Kalbėdamas apie vieną „globalų kaimą” jis taip pat pabrėžė, kad karai yra žmonijos bruožas, jie ir toliau tęsis, tačiau bus kitokie, ekonominiai. Taigi, įprasti karai dar nesibaigė, tačiau jau galima diskutuoti, kad šiuolaikinių karų priežastys susijusios su ekonominėmis aplinkybėmis tiek, kiek ir su imperialistinėmis ar ideologinėmis- kiek tai aktualu šalių vyriausybėms. Tačiau vyriausybės kaip tautinės valstybės įsikūnijimas tampa vis mažiau reikšmingos. Šiuolaikinė globalizacija dialektiškai gali būti vertintina kaip opozicija nereguliuojamos rinkos šalininkams ir nevaržomo kapitalizmo oponentams.
Nedaugelis prieštarautų, kad šiuo metu nevaldomo pasaulio šalininkai dominuoja, užsislėpę po laisvosios rinkos sąvoka. Taigi, dominuojanti modernaus Vakarų pasaulio ideologija yra laisvoji rinka, kuri, jei nėra reguliuojama, sukuria maksimalią ekonominę gerovę ir optimizuoja jos paskirstymą tarp jos šalininkų. Pasaulyje didėja spaudimas vyriausybėms mažinti reglamentavimo pančius, kad visi galėtų naudotis laisvosios rinkos kuriama gerove. Neįtraukus (dėl neišmanymo ar struktūriškai) ideologinio spaudimo diskurso, akivaizdžiu tampa faktas, jog visiškai nereguliuojama rinka veikia efektyviai tik tobulos konkurencijos sąlygomis, kitaip tariant – niekada!
Nereguliuojamo pasaulio oponentus daug sudėtingiau klasifikuoti, nes jie reprezentuoja įvairių asmenų ir interesų sambūrj be ženklios bendrystės, išskyrus jų opoziciją reguliavimo griovimui ir globalaus kapitalizmo dominavimui. Šių dviejų grupių diskursas krypsta į konfrontacinj ir dažnai žiaurų: iš tiesų netgi sudėtinga jį apibūdinti kaip diskursą.
Abiejų pusių jis nedomina, o pirmenybė teikiama savojo požiūrio dominavimui. Tokiomis sąlygomis problematiška apibūdinti šiuos skirtingus požiūrius dialektiškai, kadangi sintezei atrasti pernelyg mažai galimybių.
Visa tai yra aplinkybės, pastaraisiais metais išryškinusios įmonių socialinės atsakomybės reikšmingumą. Dar visiškai neseniai įmonių socialinė atsakomybė buvo nauja sąvoka, žinoma tik nedaugeliui žmonių. Verslininkams neabejotinai tai buvo nauja ir tik nedaugelis jų bandė praktiškai taikyti atskirus socialinės atsakomybės aspektus – iš tiesų įmonių socialinė atsakomybė buvo laikoma papildomomis įmonių išlaidomis, tad verslininkai norėjo įsitikinti dalyvavimo būtinybe ir privalumais. Tačiau aplinkybės pasikeitė labai greitai. Dabar jau daugeliui žinoma įmonių socialinės atsakomybės (toliau- ĮSA) sąvoka, ir beveik kiekvienas verslas turi ĮSA aspektus integruojančią politiką ir strategiją, kadangi suvokia milžinišką jos naudą verslui. Ir tai pripažįstama visame pasaulyje. Dar daugiau, ĮSA koncepcija skverbiasi į visas žmogaus veiklos sritis.
Dauguma mano, kad žino, kas yra ĮSA ir kaip elgtis atsakingai- ir visi tvirtina, kad moka atpažinti socialiai atsakingą ir neatsakingą elgesį, nebūtinai sugebėdami jį apibūdinti. Taigi, visuotinai pripažįstama, kad ĮSA susijusi su tokiomis įmonės veiklomis, kaip bendruomenės įtraukimas, socialiai atsakingi produktai ir procesai, susirūpinimas aplinkosauga ir socialiai atsakingais darbuotojų santykiais.
Europos Komisijos (EK) apibūdinimu, ĮSA yra savanoriška veikla, kuri rodo susirūpinimą suinteresuotaisiais. Tačiau čia pat įmonėms iškyla rizikos – kaip subalansuoti prieštaringus suinteresuotų grupių interesus ir kartu patenkinti akcininkų interesus; kaip praktiškai pasiekti tvarumo; kaip suinteresuotiesiems pranešti apie tokią veiklą; kaip nuspręsti, kuri veikla labiau socialiai atsakinga. Situacija yra sudėtinga ir prieštaringa, todėl atveria aiškų tolesnių tyrimų poreikį- ir viešajame, ir verslo, ir kituose sektoriuose. ?
Davidas Crowtheris yra De Montforto universiteto Organizacijų valdymo tyrimų centro (Centre for research into Organizational Governance, Didžioji Britanija) vadovas, Socialinės atsakomybės tyrimų tinklo (Social Responsibility Research Network) prezidentas. D. Crowtheris yra išleidęs 26 knygas, išspausdinęs per 250 straipsnių moksliniuose ir populiariuose žurnaluose, aktyviai dalyvauja konferencijose ir seminaruose, konsultuoja valstybines, nevyriausybines ir verslo organizacijas.
Komentarai
Komentarų nėra.